Tie, kurie niekada neegzistavo

Po visatų susijungimo žmonija toliau egzistavo. Tačiau nesuskaičiuojama daugybė civilizacijų, žmonių ir istorijų buvo ištrintos iš realybės.

Metų metus pasaulis tikėjo, kad praeitis pagaliau apsaugota. Kol neprasidėjo pirmosios apraiškos.

Portugalijoje tyrėja sulaukia telefono skambučių iš dukters, kurios niekada neturėjo. Airijoje šimtų nepažįstamųjų sapnuose pasirodo kaimas. Kitose šalyse dingę žmonės grįžta į namus, kuriuose niekada negyveno.

Mirusieji negrįžta. Vyksta kažkas daug blogesnio.

Egzistencijos, kurios niekada nepriklausė naujajai realybei, siekia užkariauti vietą tarp gyvųjų.

Portugalų tyrėja Inês Valente suburia nedidelę komandą, kad išsiaiškintų įvykių kilmę. Tačiau kiekvienas atsakymas priartina ją prie vis labiau nerimą keliančių reiškinių, galinčių pakeisti prisiminimus, pakeisti tapatybes ir transformuoti pasaulį niekam nepastebint.

Tyrimas galiausiai ją atveda pas José Monteiro – vyrą, kuris saugo prisiminimus apie nebeegzistuojančią visatą.

José žino senovės civilizacijas, supranta visatų susijungimo pasekmes ir yra susidūręs su neįmanomais įvykiais. Tačiau šį kartą net jis neturi visų atsakymų.

Manifestacijoms plintant, Inês atranda, kad būtybės ne tik siekia sugrįžti. Jos siekia būti pripažintos kaip žmonės, kurie visada egzistavo.

Ir kuo labiau žmonija jomis tiki, tuo galingesnė tampa grėsmė.

Nes kai kurie dalykai yra blogesni už mirtį. Vienas iš jų – atrasti, kad niekada neegzistavai.