Geležis ir rūkas

43 m. po Kr. Romos legionai kirto jūrą, kad užkariautų Britaniją. Didžiausia imperija žinomame pasaulyje susiduria su gentimis, kurios renkasi mirtį, nei savo žemių atidavimą.

Šventuose miškuose, tvirtovėse ir mūšio laukuose keltų tautos kovoja už laisvę. Karaliai išduoda savo sąjungininkus, kariai susiduria su daug pranašesnėmis armijomis, o druidų kunigai siekia apsaugoti per tūkstančius metų perduodamas žinias.

Tačiau yra kažkas, ko nesupranta nei romėnai, nei gentys.

Ilgai prieš Romos atsiradimą su Žeme buvo susijusi nežemiška civilizacija, žinoma kaip druidai. Dalis jų žinių apie Visatą ir ateities kelius išliko tarp senovės žmonių linijų.

Ir ropliai tai žino.

Slapstydamiesi tarp pirklių, patarėjų ir įtakingų asmenų, jie manipuliuoja konfliktais ir siekia išgauti paslaptis, kurios galėtų pakeisti civilizacijų pusiausvyrą. Jie neketina skelbti karo žmonijai. Jie mieliau leidžia žmonėms kovoti tarpusavyje.

Šio smurto įkarštyje pasirodo Eiran, karys, kuris pradeda regėti dar neįvykusių įvykių vizijas. Susidūręs su Romos legionais ir keliaudamas po žemes, kurias dabar žinome kaip Angliją, Velsą, Škotiją ir Airiją, jis atranda, kad jo likimas susijęs su vardu, daug senesniu nei bet kuri imperija.

Montarion.

Nuo Carataco pasipriešinimo iki Boudica sukilimo, nuo genčių karų iki šventovių Mona saloje, Romos užkariavimas virsta kova, kurioje kiekviena žmonių pergalė gali slėpti daug didesnį pralaimėjimą.

Eiran turės rinktis tarp savo žmonių gelbėjimo, senovės druidų paslapčių apsaugos arba susidūrimo su tais, kurie šešėliuose siekia nulemti Žemės ateitį.

Nes Roma atėjo užkariauti teritorijos. Tačiau ropliai jau buvo ten.

Epinė karų, išdavysčių, pranašysčių ir paslėptų civilizacijų saga, kurios veiksmas vyksta gerokai prieš Pabaigos pradžia įvykius. Atskiras pasakojimas, atskleidžiantis dar vieną nežinomos Montarion visatos praeities skyrių.