Dievo nuosprendis

Amžinybę Dievas stebėjo ne tik vieną žmoniją, bet ir visas. Begalinės Žemės, milijardai civilizacijų ir nesuskaičiuojama daugybė visatų, gimusių iš globėjo Montarion istorijų, kartoja tą patį ciklą: karą, neapykantą, godumą, užkariavimą ir sunaikinimą. Pasaulis po pasaulio žmonių rūšys savo konfliktus nukelia į žvaigždes.

Tada Dievas daro išvadą: žmonija nebuvo nesėkmingas eksperimentas – ji tapo maru, išplitusiu visoje Kūrinijoje. Ir ištaria nuosprendį.

Kai pirmosios žmonijos tiesiog nustoja egzistuoti, skirtingos José Monteiro versijos jaučiasi neįmanoma: kitos jų dalys nyksta. Kariams, karaliams, mokslininkams, nusikaltėliams ir gelbėtojams teks susidurti su klausimu, galinčiu nulemti visos egzistencijos likimą: jei Dievas sukūrė gyvybės galimybę, ar jis taip pat turi teisę nuspręsti, kada rūšis netenka teisės egzistuoti?